Valstybės nustatytas VDU dydis 2025 metais, skirtas socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti yra 2108.88 EUR.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių), pagal naujausius duomenis:
- 2024 III ketvirčio bruto („ant popieriaus“) – 2237.9 EUR
- 2024 III ketvirčio neto („į rankas“) – 1376.5 EUR
Kodėl auga vidutinis darbo užmokestis?
- Ekonomikos augimas. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl auga vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, yra stabilus ekonomikos augimas. Per pastaruosius metus šalies BVP didėjo, o tai skatino įmonių plėtrą, investicijas ir darbo vietų kūrimą. Verslui plečiantis, didėja poreikis pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, todėl kyla atlyginimai.
- Darbo rinkos trūkumas. Mažėjantis darbo jėgos skaičius dėl emigracijos ir senėjančios visuomenės verčia darbdavius didinti atlyginimus, kad pritrauktų darbuotojus. Be to, konkurencija tarp įmonių dėl kvalifikuotos darbo jėgos ypač prisideda prie didėjančio užmokesčio IT, inžinerijos ir kitose aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose srityse.
- Minimalios algos didinimas. Vyriausybė reguliariai kelia minimalų darbo užmokestį, kuris veikia kaip atskaitos taškas daugeliui darbuotojų. Šie padidinimai tiesiogiai skatina augti ir vidutinį atlyginimą, nes daugelyje sektorių atlyginimai yra susiję su minimalaus užmokesčio dydžiu.
- Užsienio investicijos. Užsienio kapitalo įmonių įsikūrimas ir plėtra Lietuvoje taip pat prisideda prie darbo užmokesčio augimo. Tarptautinės įmonės dažnai moka konkurencingesnius atlyginimus, kurie kelia bendrą rinkos vidurkį.
Kodėl skiriasi vidutinis darbo užmokestis Vilniuje ir regionuose?
- Ekonominė koncentracija. Vilnius yra Lietuvos ekonomikos, finansų ir inovacijų centras, todėl čia įsikūrusi dauguma tarptautinių įmonių, bankų, technologijų startuolių ir kitų aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų. Šios įmonės moka didesnius atlyginimus, o tai kelia vidurkį sostinėje.
- Kvalifikacijos ir profesinės galimybės. Regionuose paprastai dominuoja mažesni verslai ir žemės ūkis, kur vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis dėl riboto pridėtinės vertės kūrimo. Tuo tarpu Vilniuje daugiau galimybių įsidarbinti aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose, pavyzdžiui, IT, finansų ar teisės srityse, kur atlyginimai gerokai didesni.
- Pragyvenimo kaštų skirtumai. Sostinėje gyvenimo išlaidos, tokios kaip būsto nuoma, maistas ar paslaugos, yra didesnės, todėl darbdaviai yra priversti mokėti didesnius atlyginimus, kad pritrauktų darbuotojus. Regionuose, kur gyvenimo kaštai mažesni, darbdaviai dažnai siūlo mažesnį užmokestį.
- Infrastruktūros ir investicijų skirtumai. Regionai susiduria su mažesnėmis investicijomis, infrastruktūros trūkumu ir sudėtingesnėmis sąlygomis pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus. Tai lemia mažiau darbo vietų su aukštesniais atlyginimais.
Kodėl skiriasi vidutinis atlyginimas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse?
- Ekonomikos lygis ir produktyvumas. Lietuvos ekonomika, nors sparčiai auganti, vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių pagal BVP vienam gyventojui ir darbo našumą. Didesnio produktyvumo šalys, tokios kaip Vokietija ar Švedija, gali sau leisti mokėti didesnius atlyginimus, nes jų darbuotojai generuoja daugiau pridėtinės vertės.
- Istoriniai veiksniai. Lietuvos ekonomika atsigavo tik po nepriklausomybės atkūrimo, todėl jos pramonė ir infrastruktūra nėra tokios pažengusios kaip ilgą laiką stabiliai augusių Vakarų šalių. Tai lėmė ilgalaikį ekonominio atotrūkio formavimąsi.
- Mokesčių ir socialinės politikos skirtumai. Vakaruose dažnai taikomos progresinės mokesčių sistemos ir stipresnė socialinė politika, užtikrinanti didesnius darbo užmokesčius ir socialines garantijas. Lietuvoje mokesčių sistema ir socialinė parama dar nėra tokia stipriai išvystyta, o tai veikia bendrą darbo rinkos situaciją.
- Darbo rinkos atvirumas. Lietuva vis dar pritraukia mažiau tarptautinių investicijų nei daugelis kitų Europos šalių. Šios investicijos galėtų padidinti konkurenciją darbo rinkoje ir pakelti atlyginimus, kaip nutiko Lenkijoje ar Čekijoje, kurios pritraukė didelius gamybos ir paslaugų sektoriaus užsienio investicijų srautus.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje auga dėl ekonomikos plėtros, didėjančio darbuotojų poreikio ir Vyriausybės politikos, tačiau jis vis dar labai skiriasi tarp regionų bei lyginant su kitomis Europos šalimis. Norint užtikrinti tolygų atlyginimų augimą, būtina skatinti regionų ekonominį vystymąsi, investicijas į aukštos pridėtinės vertės sektorius ir produktyvumo didinimą visoje šalyje.
